(g. 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose) Gyvena Grigiškėse, kūrybines dirbtuves saloną įsikūręs Vilniuje, J. Basanavičiaus 29. Teisininkas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. K.Navickas surengė popieriaus karpinių personalines parodas Grigiškėse 1994 m., Vilniuje 1998m. Karpiniai buvo eksponuojami zoninėse, respublikinėse, tarptautinėse parodose. Kūriniai skelbti knygoje "Pasaulio popieriaus karpiniai" (1995m.), publikuojami rankdarbių bei kituose žurnaluose. 2002 m. K.Navickas dalyvavo primityviosios grafikos kūrybinėje stovykloje, kur buvo bandoma prisiminti senąją (jau išnykusia) techniką - iš liepos išraižyti spaudus ir nuo jų spausdinti taip vadinamas žemaitiškas ikonas. Darbai iš šios stovyklos taip pat eksponuojami J.Basanavičiaus 29.
APIE SAVE
Prie liaudies meno buvau visada - seneliai dailidės, močiutės audėjos. Drožinėjau nuo vaikystės, bet studentaujant gyvenimo sąlygos vertė ieškoti mažiau vietos užimančio ir šiukšlių paliekančio meno.
Visai netikėtai aikštės viduryje radau mažas žirklutes. Tada ir prasidėjo - karpau štai jau daugiau kaip penkiolika metų.
Iš pradžių buvo atvirukai - gėlytės, mažos miniatiūros, ornamentai, bet tai manęs netenkino. Norėjau kalbėtis su savo darbais, norėjau, kad jie prašnektų. Taip ir įvyko. Dainos, pasakos, patarlės, posakiai. Žiūrėk į karpinį ir jei esi bent kiek ragavęs liaudies išminties - dainuok, pasakok, šmaikštauk.
Pradžioje buvau už tai kritikuojamas, mat per toli nužengta nuo lietuviškosios primityviosios ornamentikos, per daug kitų šalių karpinių įtakos. Tačiau aš nenusileidau. Supainiokit mano karpinį su vokiečio, suomio ar lenko! Taip, ta pati minties koncentracija, ribotos išraiškos priemonės, tačiau simetrija, ornamentika, siužetai viskas lietuviška. Beje, dabar taip karpo daugybė Lietuvos karpytojų, nes karpiniai jau susiformavo kaip atskira grafikos rūšis.
